Jeigu skaitote šį straipsnį, vadinasi odos priežiūra jums nėra svetima, nepaisant to, kaip dažnai lankotės pas odos priežiūros specialistus. Teisingas odos priežiūros įpročių formavimas kasdienybėje yra vienas pagrindinių veiksnių, leisiančių kaip įmanoma ilgiau mėgautis jaunatviška ir skaisčia oda.
„Manoda“ tinklaraščio pirmąjį straipsnį nusprendėme skirti nematomam odos priešui – saulės ultravioletiniams spinduliams ir jų poveikiui mūsų odai. Šiltėjant orams vis daugiau laiko praleisime lauke, todėl labai svarbu, kad oda būtumėte pasirūpinę teisingai.
„Ko nematau – vadinasi nėra“ – deja šį kartą neegzistuoja. Saulės spinduliai ne tik suteikia odai gražų rudą įdegį, prisideda prie vitamino D gamybos, ar geros nuotaikos, jos ultravioletiniai (UV) spinduliai gali tapti ir nematomu priešu. Taigi ką daryti, kad saulė tik džiugintų, bet nekenktų?
Apie saulės bangas ir jų tamsiąją pusę
Saulės spinduliuojama energija – tai įvairaus spektro bangos, kurios skirstomos į ultravioletinius spindulius, matomąją šviesą ir infraraudonuosius spindulius, jaučiamus kaip šilumą. Ultravioletiniai spinduliai skirstomi į UVA, UVB ir UVC bangas. UVA bangos - būtinos vitamino D sintezei žmogaus odoje, tačiau per didelis kiekis lemia odos nudegimus, bei kitus odos ir akių pažeidimus. Trumpesnės UVB bangos yra atsakingos už odos įdegį arba net nudegimą. Ilgalaikis UVB bangų poveikis
gali sendinti odą, bei sukelti pokyčius molekuliniame lygmenyje, daryti įtaką odos vėžio vystymuisi. Trumpiausias UVC bangas, kurios yra ir pačios pavojingiausios, sugeria ozono sluoksnis, todėl jos nepasiekia žemės.
Apie ultravioletinių spindulių keliamą žalą kalbama daug ir nuolatos, tačiau dažniausiai įsivaizduojame, jog apsauga nuo jų reikalinga tik atostogų metu. Ar į paplūdimį reikia neštis nuo saulės UV spindulių apsaugantį kremą, klausimų kaip ir nekyla. O kaip dėl odos apsaugos kasdienybėje, pavasarį, rudenį ar apsiniaukusiu oru?
Ultravioletiniai spinduliai daro įtaką mūsų odai net ir debesuotomis dienomis, bei nesaulėtais metų laikais. Tiesioginis ultravioletinių spindulių neigiamas poveikis odai pasireiškia paraudimu, pigmentinėmis dėmėmis, odos senėjimu ir kancerogeniniais pokyčiais. Todėl odą apsaugantys kremai su UV spindulių filtru yra beveik kasdienė būtinybė.
Kaip elgtis, kad odos apsaugos priemonės teisingai atliktų savo darbą
Apsaugoti veido ir kaklo odą galite į kasdienę ryto veido odos priežiūros rutiną įtraukdami kremą su apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Kremas tepamas prieš veidą dengiant makiažu. Rekomenduojama naudoti ne mažiau 15 SPF turintį kremą, atsižvelgiant į metų laiką ir odos tipą. Sužinoti, kiek laiko kremas su apsauga nuo ultravioletinių spindulių bus veiksmingas, galime apskaičiuojant pagal paprastą formulę. SPF (angl. Sun Protection Factor) – tai apsaugos nuo saulės faktorius, kurio dydis žymimas skaičiais ir reiškia, kiek laiko galima būti saulėje, nepatiriant odos nudegimų.
Ypatingai svarbu prisiminti, jog stipri SPF apsauga būtina einant į lauką po tokių procedūrų kaip rūgštinis veido valymas, veidą patepus retinoliu, ar vitaminu C.
Jeigu manote, jog kremas, apsaugantis nuo kenksmingų saulės spindulių reikalingas tik saulėtą dieną, tuomet siūlome ultravioletinių spindulių aktyvumą stebėti telefono programėlėse, tokiose kaip „UVLens“, „UV Index Now“ ar „iPhone“ telefone esančioje orų programėlėje ir įsitikinsite, jog UV spinduliai aktyvūs būna net ir debesuotomis dienomis.
Comments