Ar naudojatės stabdžiais?
Įsivaizduokite...
Namuose pasidarėte kavos ar arbatos, ramiai atsisėdote į automobilį, įsijungėte mėgstamą muziką ir vykstate į darbą.
Klajoja mintys apie dienos eigą, planus, ir staiga prieš jus gatvėje iššoka didelis, putlus katinas. Jūs staigiai spaudžiate stabdžio pedalą. Pajuntate, kaip staigiai sustoja automobilis.
Širdis daužosi it pasiutus, bandote suprasti, kas įvyko, esate išsigandusi (-ęs). Tada katinas ramiai sau perbėga kelią, atsipalaiduojate ir važiuojate toliau.
Ką tik patyrėte trumpalaikį stresą, kuris dar kitaip vadinamas „fight or flight“. Dabar įsivaizduokite, kad jūsų kūnas gyventų tokioje būsenoje visą laiką.
Stiprus širdies plakimas, galvos skausmai, raumenų įtampa, virškinimo problemos, miego problemos, nerimas, žemas libido - skamba pažįstamai? Visa tai susiję su nuolat patiriamu chroniniu stresu.
Mokslinis tyrimas (Naila Rasheed, Ph.D., 2016, „Prolonged Stress Leads to Serious Health Problems: Preventive Approaches") nurodo, kad iki 70% sunkių lėtinių ligų atvejų yra susiję su chronišku stresu. Tarp jų:
Neurologiniai sutrikimai (didžiosios depresijos sutrikimai, neurodegeneracinės ligos)
Širdies ir kraujagyslių ligos (širdies priepuoliai, aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis)
Virškinimo sistemos problemos (skrandžio opos)
Kvėpavimo sistemos ligos (astma)
Metaboliniai sutrikimai (diabetas)
Galvos skausmai
Pagreitėjęs senėjimas ir priešlaikinė mirtis
Ryšys tarp proto būsenos ir kūno ligų yra nenuginčijamas.
Kodėl mes taip reaguojame?
Jūsų smegenys yra lyg nuolat dirbantis varikliukas ir jis vadinasi - autonominė nervų sistema. Ši sistema, kai patiriame stresą, padidina apsukas ir tai yra puiku. Kai mums reikėdavo pabėgti nuo išorinių pavojų, pavyzdžiui, meškų, tigrų ar kitų žmonių, ta „flight or fight“ - „kovok arba bėk“ reakcija buvo labai svarbi.
Šiandien tų plėšrūnų fiziškai nebeliko - juos pakeitė kiti „tigrai": atstūmimo, nesėkmės, vienišumo baimės, reiklus vadovas, įtempti santykiai su aplinkiniais, darbų sąrašas, savęs vertinimas. Nuo šių minčių pabėgti negalime - jos lieka su mumis.
Tai kas tuomet atsitinka?
Jūsų kūnas nuolatos yra „bėk arba kovok“ režime, ir tai tampa jūsų nauja norma. Jūsų greičio pedalas užstrigęs ir varikliukas visada dirba pilnu pajėgumu. Jūsų kūnas nuolatos yra pripildomas streso hormonų, kurie silpnina organizmą ir yra susiję su anskčiau minėtomis lėtinėmis ligomis.
Autonominė nervų sistema turi stabdžius
Tie stabdžiai vadinami nervu klajokliu. Ir jis elgiasi visiškai priešingai nei „bėk ar kovok“ režimas - jis yra „rest and digest“ („ilsėkis ir virškink“). Jis viską sulėtina, padeda smegenims iš išgyvenimo būsenos grįžti į ramią, racionalią būseną, kuri yra daug nudingesnė sveikatai.
Problema yra ta, kad mes dažnai nenaudojame stabdžių reguliariai arba nežinome, kad tie stabdžiai iš viso yra, arba kaip jais naudotis. Apie šiuos stabdžius kviečiame sužinoti nemokamoje, patyriminėje, edukacinėje ir savistabai skirtoje programoje: stresas ir somatika: Kaip suprasti savo kūno kalbą ir nervų sistemos būsenas.
Paskaitą veda sveikatos psichologė Kotryna Sipavičiūtė.
